Aš žiūrių į save.
Guliu kraujo klane.
Kas man atsitiko?
Ar aš nebegyvą?
Einu keliu pramintu...
Žingsnis po žingsnio-
man vis sunkiau ir sunkiau.
Šaukiu, bet manęs niekas negirdi...
Gal jūs kurti?
Ar aš čia balsą praradau!
Žvakė ant stalo dega.
Ir kas čia nuostabaus?
Žiūrių į visus, bet manęs-niekas nemato.
Ir dėl, ko aš nežinau?
Stebių padangę melsvą ir angelus matau...
Pala... Pala... Angelus?!
Kas čia vyksta po velniu!?!
O ne!
Jau žinau.
Angelų pradėjau virsti po mažu...
Atsiprašau kiek jums metų tada jai nesupratote,nes čia ir taip viskas labai aišku.
Beja jai aš jums parašiau apie Jūsų eilerašti kaška tokio kas Jums nepatiko tai nereiškia,kad reikia atrašyti tuo pačiu,o tiesiog priimti kritika ir tiek-nevisada gali būti viskas gerai... Beja ačiū jums už nuomone kokia ji bebūtų aš ją priimsiu:)
nesupratau nieko ką jūs čia prirašėte. (tyčiojatės iš skaitytojo, traktuodamas kad čia yra grožinė literatūra.) taip atrodo jūsų publikuojamas tekstas kategorijoje "eilės", nu tai eilėraščiai, ne eilės kur nors maximoje, ar prie mauzoliejaus (bet jau ten Lenino nėra.) liko anekdotas, man sovietmečio laiku, jei pamatydavo žmogus eilę, tuojau pat, čia ir dabar, stodavosi į jos pabaigą ir klausdavo, ką ten duoda priekyje, belaukdami kol prieis kiekvieno eilė, ir vos nesimelsdami, nors dar nežino, ką ten pradžioje duoda, bet vos nesimelsdami, kad užtektų, kol prieis jo (kiekvieno iš stovinčiųjų eilėje) jam to kas parduodama; tai gi, jei eilė, tai reiškia kažkas gero ir tikrai prireiks; tad pamatei eilę, stok į galą. Ir taip Lenino nebėr mauzoliejuje, bet liko anekdotas:
"einu, žiūriu, eilė kaip gyvatė, ilgumas, tokios dar nemačiau. Stojau į eilę, o po manęs dar minia stojo eile, ir laukiam. Eilė juda, galo nematyti, galų gale priėjau, o ten, viešpatėliau pardavėjas numirė. Ten tik miręs pardavėjas - ir nieko.Amen."[/i]--- na man atrodo vis tik kūrinys būtų, meniškesnis, su netikėtumu, ar bent jau apie kažką, o čia, nepykit, bet nemanau kad nesupratau? atrodo kad prirašėt be tik prirašyti.
Pradžia sukelia pasikartojančias kas mėnesį mintis.
"Žiūriu" (pirmas asm. veiksmaž., esam. l.), "nebegyva" (būdv., mot. g. es. l), "stebiu" (kaip ir žiūriu), "po velnių" (dgs. kilm. l.) ,"angelu" (vns. įn. l.).
Tikiu, kad galėtumėte geriau, mintis gera, tik pateikimo trūksta. Susiduriama su gramatikos ir kalbos kultūros trūkumu ("ar aš čia balsą praradau"?; "Ir kas čia nuostabaus?"
Manau, kad parašytum gerą eilėraštį, reikia daug išgyventi ir nugyventi gyvenimo...
Klaidas paprašykite, pataisys, o kita, išmoksit pati, Dovile.