Paryžius - Sūduva

Prie Lenino sūnaus kapo
nebėk nebetylėk
uždegsime tau žvakę
kibkis į liepsną ir klausyk
ateis pasaulyje visiems laikams
tituluočiausias žmogžudys
tik jau ne tavo tėvas
o amžinybė
ne motinos suspaustom lūpom
o tik valstybine paslaptimi

net antkapis ir tas
kažkur ne ant tavęs
šalia tartum netikras
tik mini tavo vardą
kuriuo gyventi taip skaudėjo
tas laisvas pradėjimas
neatpažinta meilės kaukė 
ir vietoj ilgesio lopšinės
Paryžiuje tik vėjas

ne tokio rūpesčio
mažam reikėjo
tikrumo ilgesys
gėla ravėjo širdį
ilgai ieškojęs jį radai
kulka tikra –
nes karas buvo tikras
kad baigtum Sūduvoj
kur tėvo garsume
šnabždėjimo -,, Mane mylėkit!  „..
vis viena nieks negirdi