Lietaus lašai

Lietau lašai mylėti, nemylėti,
Lietau lašai prašyti, neprašyti.
Jie kristų iš dangaus net jei maldautum,
Nustoti, niekad nebelyti.

Ant veido krinta skaidrūs ir balti,
Bet nuo veido nuteka lyg suodžiai.
Mūsų rūpesčius ir ašaras nuplauna,
Jie lyg įtraukia, lyg ima ir pagauna.

Lietaus lašai mylėti, nemylėti,
Lietaus lašai prašyti, neprašyti.
Bet vis gi ačiū jiems už pamoką,
Kad po saulės, visad ima lyti.