Laumžirgis

Kam kentėti, kai tūkstančiai peilių skrodžia tavo nugarą?
Kam tylėti, kai alkani drugeliai jau netelpa krūtinėj tavoj?
Kodėl turiu kalbėti melą, kai manęs klausia nuoširdžiai:
- Ar gali tu dar palaukti šešėlyje manam?
Kol duosiu ženklą tau, skristi pas mane čionai...