Ir vėl prakiuro mano namų stogas
ėmė sodriai plakti ežerai tarp cemento
nuolaužų besisukant aplink mane ir
tokios keistos vandens metamorfozės
lyg mano veido sienoj būtų užšaldęs
tašytą akmenį o tai buvo (tik) ėjimas
link savų krantų akiduobėse—