Išgasčio grimasos

Būti pakrikštytam
Viktorijos ežere,
palaipsniui
analizuojamas
skaitmeninėj
terpėj
tarp Nemuno
deltos,
paprašyčiau aš
gailestingumo
rankų ---

sutikęs
užmirštus neįskaičiuotus
virš juodųjų varnų
spygaujančius dievus -
per tvirta auka
sugauti
miegančius vėlėse
klajoklius,
ledu paliečiam svetimybę -
žemę, ne savo,
dantimis kalenam
apraizgydami
vertikalią visumos
raizgalynę
medūzų medumi -
sutartis su šėtonu
ir belieka
tik baugiai
rankomis uždengti
vaitojančią gėdą ---

it kariai
vieni už vieną
išsigandę
bepročio maldos
išvystam baimę,
išgasčio griamasom
ištepliotą,
vienas kito
mirtingai išsigandę
nepažįstame
ovacijų,
sarkastiškai
patekėjusių
po sprogimo -
kad tik
nenustotų būti akimirka,
apžavėta fanatiška
šypsena,
neįgaliai besišypsančia
Kūrėjui ---

progresuojantys
atodūsiai -
negirdžiu -
per garsiai skamba
po skatiką
išmainyta
bepročio tyla ---