balta nuotaika

po šerkšnu pasidengusią pievą
blaškėsi baltas arklys

jo stiprios kojos kėlė baltas snaiges
iš šnervių kilo baltas kvėpavimas

aš jį mačiau

karčių voratinkliai
sklaidėsi žiemos vėjy

baltas arklys
ir juodas varnas ant spygliuotos tvoros
jis stebėjo jo agoniją
jis laukė
juodos akys žėrėjo - - -

varnas pakilo
žirgas suklupo

paukštis sklendė virš balto lauko
vidury gulėjo baltas arklys
pas jį atėjo balta mirtis
varnas nusinešė juodą skausmą


žiemos laukas
lėtai sklendžia snaigės
daugiau gyvybės nėra
tik balta tuštuma
balta erdvė

šalta

lengva

tylu

ramybė glosto

balta tuščia širdis