Ciklopas

- Kas ten? - paklausiau, kai į olą šiek tiek vėlyvą metą kažkas pasibeldė.
- Ciklopas, esu iš gretimos kaimenės, - žemu tonu, bet greitu tempu pratarė kaimynas.
- Na užeik, - atvėręs duris pakviečiau jį į vidų. Be manęs oloje buvo guolis suręstas iš medžių, per vidurį stovėjo stalas, o šonuose buvo spintos, kuriose buvo prikrauta įvairiausių žolelių ir mineralų.
Pats buvau gal dviejų metrų ūgio gnomas. Mane traukė viskas ką galėjo pasiūlyti žemė, kartais godžiai rinkdavau žoleles ir įvairius mineralus, jie tiesiog pakerėdavo mane - užmiršęs viską žiūrėjau tik į juos. Knygos, kurios buvo sukrautos lentynose išmokino visko apie augalus, bei mineralus. Buvau taip įnikęs į studijas, jog 20 metų praėjo kaip akimirka kupina meilės, kuri tebesitęsia ir dabar.
Buvau susitaręs, jog Ciklopas papasakos, kas jie tokie, kokia jų filosofija, papročiai. Gnomų bibliotekose neradau šios informacijos, o jie patys knygų nei rašo, nei skaito. Noras išsiaiškinti šią paslaptį atsirado tada, kai supratau, jog galiu matyti užsimerkęs. Buvau kartą gavęs tų juokingų ir abejojančių padarų knygą apie vizualizaciją, manau šitaip jūs vadinate vaizdų matymą užsimerkus? Gal šiek tiek ir pavydžiu, jums, žmonėms, nes galite įgyti, bet kokias savybes kokias tik norite, tačiau jūsų neryžtingumas, abejonės ir baimės man kelia juoką, gal jūs ir galite tapti bet kuo, tačiau kartais jaučiu didesnę simpatiją šunims.
- Atėjau papasakoti apie mus, ciklopus, - ramiu kaip tyla balsu pasakė padaras.
- Puiku, tik kitą kartą ateik truputį ankščiau, - bet ciklopas nesureagavo niekaip tik toliau žiūrėjo nejudančia akimi, o aš tęsiau:
- Papasakok, kaip tu matai pasaulį?
- Matau jį kaip noriu. Pasaulis ir mano akis yra vienas, tas pats dalykas. Iš tikro žmonės yra ciklopai, tik jų progresas mokslinėje srityje nesusiderino su sąmonės evoliucija, beskubant jiems neužteko vienos akies, reikėjo sukurti antrą, pasimetę per kurią akį žiūrėti jie pasidarė žvairi ir nebematė savo kelio. Taip pat sukūrė lyties organus, tam, kad vyktų reprodukcija. Iš tikro, tai bereikalingų kopijų kūrimas. Apimti baimės žvairuodami pradėjo į viską žiūrėti rimtai. Nors kiekvienas suaugęs sekdavo vaikams pasakas, tačiau, kad jie gyvena pasakomis nepastebėjo ir priėmė gyvenimą už gryną pinigą.
- Na man tie žmonės nelabai įdomūs, verčiau papasakok apie matymą per savo vieną akį. Jeigu aš kažką matau užsimerkęs, ar tai tas pats kas ir atmerktomis akimis?
- Labai geras klausimas. Iš tikro tai yra tas pats. Tik jeigu esi laike, tam reikia laiko Tapti. Mes ciklopai esame už laiko, tiesiog žiūrime, mums jau viskas yra atsitikę. Tu irgi esi ciklopas. Tiesiog tu manai, kad per akis matai formas, spalvas, daiktus. Taip jie yra, tik ne tokie realūs kaip tau atrodo. Mes ciklopai viską matome realiai.
- Darosi aiškiau.
- Kai kam nors suteiki reikšmę - gali pasiklysti reikšmėse, santykiuose tarp reikšmių ir niekad netapti ciklopu.
- Na gerai, eime pasivaikščioti į lauką, - pristigęs oro pasiūliau ciklopui.
- Einam, dabar kaip tik pas mus vyksta apeigos, visa mūsų gentis, pasiskirsčiusi grupėmis eina į miestus pas žmones.
- Ir ką ten darote? - nustebusiai paklausiau.
- Pamatysi.
Man neleido eiti į jų teritoriją. Laukiau netoli miesto ir žiūrėjau ką jie darys su žmonėmis. Ką pamačiau buvo žiaurus ir kraupus vaizdas: apsiginklavę ietimis, kardais jie išdūrė akis tūkstančiams žmonių. Žiūrėjau į viską pasislėpęs už medžio, mane tai žavėjo ir baugino. Jie buvo linksmi, bėgo, šokinėjo ir šūkavo iš džiaugsmo. Pradėjau bėgti paskui ir paklausiau:
- Kam visa tai darote?
- Iš pavydo, - ironiškai suriko vienas iš jų ir dingo girioje.