Mano mociutė buvo ištremta į atšiaurų Sibirą... Gyvenimas buvo kitoks bet tai buvo gyvenimas. Sunkūs rūstūs užgrūdinantys laikai jauno žmogaus akimis... jauno, nes tik kūnas kinta, o atsiminimai lieka gyvi... Nesu aš prozininkas.. Vertinu praeitį kaip dalį savo gyvenimo, nes tai sieja mane su tuo kas esu... nes visi esame tik laiko tarpas istorijoje, kartu ir istorijos tęsėjai... ir dalyviai... Taigi meškerė užmesta. Jeigu sudominau, komentuokit. Kiekvieną kartą įdėsiu po gabalėlį užrašyto pokalbio su senole, kuri viduje jaunesnė nei aš. .... štai tokia pradžia...,, Ten Sibire… lageriai buvo, buvo tremtinių prikimšta, buvo ir kalėjimas- kaliniai aplink, namai vieno auksto, 10-metė mokykla buvo, pradžioj mažiau, paskiau daugiau mokinių... 5-tų klasių 5ios klasės, bet mokinių kiek…keturiasdešimt... Pradinės kur tai kaimuose buvo, o čia buvo,, rabočij pasiolak”- darbininkų gyvenvietė, Maklakovas vadinosi.... penkiasdešimatais čia buvo, keturiasdešimt aštuntais mus išvežė…. „
Tekstas prasideda gražiais pamąstymais, toliau pereina į asmeniškus pasiaiškinimus (mane tai labai neigiamai nustebino) ir galiausiai leidžiama paragauti, apie ką galėsime paskaityti (jei parodysime, kad susidomėjome?).
Visa tai mane ir pradžiugino, ir nuvylė, ir sudomino. Rašykite, įdomu, kaip ten viskas bus. Tema tikrai įdomi, o visa kita priklausys nuo to, ar mokėsite PATS papasakoti, o ne perrašyti močiutės žodžius.
Pritariu Asklepijui, kad skyryba labai nevykusi. Daugtaškiai nuoskaidos ir susimąstymo tikrai neperteikia, o vykusiai parinkti veiksmažodžiai jausmų jokiu būdu negadina.
Pirmiausia norėčiau pasidžiaugti, kad atsirado žmonių, kurie išsakė savo nuomonę pirmam blynui dar neataušus. ,,Bet" visada nusveria. Tai nėra mano žodžiai, o močiutės. Ji baigus rusišką mokyklą Sibire. Ir stilistika vardan minties grožio nekeistina. Daugtaškių problema. Patarkite, kaip išsakyti žodžiais nuoskaudą, susimąstymą, atodūsį? Veiksmažodžiai nusiskundė, susimastė, atsiduso. Veiksmasmažodžiai naikina jausmus, o tai tas pats kas naikinti autentišką grožį. Galiu pridurti tik viena, pasistengsiu jungti ir baigti tašku. Bet jei tai naikins autentiškumą, na nepykit. Aš su Jumis!!!
Dar pasiūlymas, berods Kurtas Vonegutas, amžiną jam atilisį (čia jo mėgstamiausias pokštas :) ), sakė, kad prastą raštoją lengviausia atpažinti iš skyrybos - daugtaškių ir kabliataškių. Nebūk prastas rašytojas, junk mintis kitais būdais!
Labai smagu, jos pasirinkai tokią temą. Mano manymu, reiktų daryti pastraipas. Mintys gražios, bet matos, jog rašant suskubta. Vietomis, žodžiai taip susimala, jog nieko neina suprasti. Na reiktų prieš publikuojant kelis kart atidžiai perskaityt :)