Kai išbalintas
Laikas priglaudžia,
Šaltą ranką
Prie tavo kaktos.
Drungnas vėjas
Tikrovės,
Vis juokias.
Upėn siela
įbridus šėlios...
O minčių neberinks
Jau juk niekas.
Ir neglostys
Protingos galvos.
Pailso, kaip kortos
Dalintos.
Pagal paskirtį-
Dailiai miegos...
2010-08-24 07:09
originalu, sukurta tam tikra nuotaika...
2010-08-23 23:50
o man patiko ;)) puikus rimas ir minciu destymas ;))
2010-08-23 21:39
Gal tai ir nėra šedevras, bet autorė rašydama jautė kažką jai vienai suprantamą ir tai gerbtina.
Ir susiskaitė lengvai kaip dainelė.
2010-08-23 21:06
Minčių saujelė
2010-08-23 20:49
kitkis gan teisus:)
šįkart rėmelį puošia tuštuma.
nupjaukit man liežuvį...:)
2010-08-23 20:49
š susimaiėiau-šis kūrinukas turėjo pakliūti į šiukšlių dėžę;)...
Gal galite kas nors perkeli jį;)?
2010-08-23 20:36
Jei ats patakytsiu, kad tia panaluts tskiedaliukats truputį paįmantrintats, tai tada ats jau pūtsiu mamikadzė, paitsutsits zudikats, tsnipats ir kovotojats its prietsininkų tstovyklots, kurio dėdė pats Nuolaida, o teta amzinoji Atlaida, o putsprolits tsu putsetsere Terr, gartsioji mirtininkė its Tciatcėnijots ir ats pandau tia pradėti nelygų ir negarpingą pokario karą, taip?? Tada ats nieko netakytsiu, Kitkits - kapats!