Rašyk
Eilės (72022)
Fantastika (2158)
Esė (1686)
Proza (10315)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter









Ryt šeštadienis. Penktadienį darbo diena prabėgo greitai. Puiku. Greitai sušlaviau viską, kas buvo ant stalo, sumečiau į seifą, išjungiau iš Europos sąjungos labdaros gautą, labai ginčytinos konfigūracijos, prieš kelis metus stipriai pasenusį, bet dar naują kompiuterį ir užrakinęs kabinetą, drebančiais nuo džiugaus laukimo pirštais, įprastais judesiais suspaudžiau slaptą signalizacijos kodą. Patenkintas išbildėjau laiptais žemyn ir išėjęs pro duris i lauką, nėriau i didelio karščio bangą, netikėtai smogusią antausiu per veidą ir visą kūną. Bet Gera. Nuostabu. Karšta. Prisiminiau žiūrėtas prognozes internete Turkijoje, kur šiluma tesiekė varganus 16 laipsniu. Pasaulio pabaiga. Keičiasi poliai. Bandžiau mintyse atrodyti protingai, bet sekėsi nekaip. Penktadienis gi. PENKTADIENIS. Koks čia gali būti protingumas penktadienį? Aš sau ne priešas. Todėl lėkdamas namo, prie visų kitų protingų minčių, dar perrinkinėjau galimo linksmo ir įsimintino  penktadienio praleidimo būdus. Pirštai, nė neatsiklausę mano leidimo, surinko geriausio draugo, taip pat Dariaus, telefono numerį. Kitame gale, malonus, šiek tiek užkimęs nuo begalinio kartojimo, abejingas moteriškas balsas paaiškino, kad Dariaus telefonas yra išjungtas arba už mobilaus ryšio ribų. Čia tai geras. Vienas iš linksmo penktadienio praleidimo būdų plumptelėjo į šiukšliadėžę. Ir kaip greitai. Ne bėda, pagalvojau, ir,  tokių minčių vis dar skraidinamas namo, vos nesutrypiau nedrąsiai per sankryžą bandantį pervažiuoti murziną automobiliuką, kuris, kaip profesionaliame slalome, kelis kartus susukęs vairą kairėn ir dešinėn, cyptelėjęs padangomis, išdidžiai, gyvas ir sveikas, išsisuko ir padidinęs greitį, nurūko kuo greičiau  šalin. Aš gi, laimingai perėjęs gatvę ir akį trumpam metęs į parduotuvės vitrinoje atsispindėjusią savo pilvotą ir visai man nepatinkančią figūrą,   toliau bandžiau kaip galima naudingiau sau suplanuoti penktadienio vakarą . Pakeliui užbėgau į parduotuvę šalto alaus. Gerai alus karštą diena, po ilgos darbo savaitės. Beeidamas prisiminiau, kad kaimynas iš pirmo aukšto, Sergėjus, kvietė kartu kada nors važiuoti į žvejybą su jo automobiliu. Kodėl gi ne šiandien? Mintyse jau jutau švelnų žuvienės aromatą, laužo kvapą ir girdėjau zvimbiant uodus. Tačiau vos įžengęs į kiemą, pamačiau, kaip savo automobilyje, rimtu mechaniko veidu ir kaip visad šiek tiek sverdėdamas, pūkšėdamas ir keikdamasis krapštėsi kaimynas Sergėjus. Mintys grįžo į realybę ir žuvienės aromatas išgaravo kaip laužo dūmas, todėl ryžtingu judesiu žvejybą taip pat išbraukiau iš dienotvarkės. Šį kartą kaimynas Sergėjus vietomis norėjo sukeisti automobilio sėdynes. Aš taip pat nežinau kokio velnio tai reikia daryti, tik per ilgą kaimyniavimosi su juo laiką supratau, kad jo dažnas krapštymąsis prie automobilio – gerai suplanuotas ir  kląstingas būdas prisivilioti nelaimėlius arčiau, pavaišinti juos degtine ir kai tie apspangsta ir jau negali savarankiškai pabėgti, versti klausytis jo ne vieną šimtą kartų girdėtas istorijas apie tai, kaip jis dirbo picų išvežiotoju. Todėl, visai nenorėdamas taip žudyti penktadienio vakaro, prasilenkiau nuo man ištiesto sklidino degtinės stikliuko, peršokau barikada paversta galinę automobilio sėdynę-sofą ir mikliai išsitraukęs raktą, treniruotu judesiu, atsirakinau duris ir dingau namo laiptinėje, kol išpūtęs akis Sergėjus nuo tokio mano profesionalumo nespėjo atsitokėti. Tuomet bėgte pasiekiau penktą aukštą ir užtrenkęs paskui save buto duris, uždusęs, bet nugalėtojo žvilgsniu, pamačiau, kaip pasitikti manęs iš virtuvės, atskuba laiminga mano moteriškė, o jai iš paskos atbidzena išlepinta mūsų katė ir murkdama, pasiilgusi glaustosi apie kojas. Persirengiau, nusiprausiau ir išėjau parūkyti į balkoną. Toli toli, apačioje, atrodytų kitame pasaulyje, iš viršaus atrodantis mažas mažas kaimynas-mechanikas Sergėjus, jau linksmai kažką pasakojo atėjusiam jam padėti krapštytis prie automobilio Tadikui, taip pat kaimynui, tik iš gretimo namo, pasisodinęs jį ant sėdynės-sofos ir nepamiršdamas pripildyti gerokai per greitai tuštėjantį stikliuką...
      Jau vėliau, pamaitinęs kirminą skrandyje, ir tai atšventęs butelaičiu Utenos mėlynu, priguliau priešais televizorių ir pagalvojau. Dieve dieve, kaip gera namie. Kokia palaima, kaip ramu, jauku ir saugu. Kaip čia viskas sava. Mylima. Pasiilgta. Tokios mintys glostė, liūliavo, bangavo, nešė tolyn. Per Discovery kanalą pasakojo apie Egipto piramides. Gera būtų ten nuvažiuoti. Gal kada vėliau. Kada nors. Ir tokia ramuma užėjo, taip gera skrandžiui, virškinančiam sočius, namie pagamintus pietus, taip gera smegenims, murkiančioms iš pasitenkinimo, taip gera jausti šalia gulinčio savo žmogaus šnopavimą, jo kvapą ir buvimą. Nenoriu jokiu žvejybų, nenoriu jokių linksmybių, nenoriu daugiau nieko, tik būti kartu. Aš jaučiuosi mylimas. Aš myliu. Mūsų namai pilni meiles. Net katė tai jaučia. Praviras balkonas, kažkur tolumoje griaudžia. Toli toli. Girdėti gatvėje zujantys automobiliai. Toli toli. Jie vis skuba skuba, kažkur. Skuba i penktadienį, skuba, kad spėtų, skuba, nes penktadienis..... Per Discovery prasidėjo reklama, paskui rodys laidą apie išgyvenimą laukinėje gamtoje.... O man saugu čia......... Akys merkiasi....... Gera............. era................... a...................... hrrr.... chrr...........
2010-08-23 12:36
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą