vakaronė

Eilės prie maisto jau baigės,
žengi tu namo su draugu;
dešros jau turi ir „atvet‘ą“:
rytoj neateikit - nebus.

Šliosą, gal du, suvalgysit šiąnakt,
nuplaudami spalvą gardžiu
lyg miražas „ant saulės“ pražydusiu
vandeniu, ne ne, tuo tikru.

Prabus gal poetiška siela,
atkąsdama gabalą jos
brandintos ir saulėj augintos
kvietinės, taipogi dešros.

Liesis keiksmai ir jausmai,
sonetais pavirs kosulys
ir Petras, kaimynas, iš miego
prabudęs į sieną trankys.