širdingai dėkoju, Anzelmut; Šiaip tai čia pliūpsnis karščio (o paraleliai) juk viskas yra mūsų smegenyse; t.y. jei pamatysi niekad nematytą subjektą, ar objektą – kas tai per daiktas nusitapys prote (kiekvieno iš mūsų kaukolėje) tuo ką jau esi matęs, nes paraleliai žiūrėjimo, protas intensyviai ieškos atsakymo (gretindamas šalia pažįstamus daiktus) į klausimą, /kas tai galėtų būti,/ pastatydamas - gretindamas šalia dalykus kuriuos jau yra matęs, bet neapžiūrinėja ramiai - nuramintu protu matomo neatpažinto subjekto; Ir kiek bus žmonių, tiek gali būti ir skirtingų atsakymų, kas tai buvo, ir kaip veikė, jei tai buvo neatpažintas subjektas-objektas, nebūtinai skraidantis; tai gi - pasaulis yra kaukolėje, (gyvų – funkcionuojančių smegenų, kaukolėje lyg veidrodyje atspindžiu; kuris gali būti skaidrus, ir didelis, labai siaurų rėmų, mažutis, arba kreivas; idealus - nuramintas protas savo valia, bet aktyvus;)
čia apie tai - humoro formoje; Bet gražiai atrodo važiuojantis troleibusas, jei bobutė su žiogo ūsais, žiū - parlekia, riedučiais apsiavus, palinkus į priekį kad išvystytų greitį, su sijonu... taip taip, oro slėgis ir karštis veikia smegenis...