teisingumo kulkos

Šūvis į orą ir bėga banditai,
mano rankose vargšų kreditai.
Mano tamsa vėl uždega tylą,
mano erdvėj teisingumas prabyla.

Aš nežinau ką su litais daryti,
Vakar juos bandė „bratva“ paryti.
Jei rytoj rytą turėsiu ramybę
pinigus vadinsiu sava nuosavybe.

Gera širdį, apsakyti sunku,
net nežinau kas toks aš esu.
Niekam nemoku pinigų dalies
o pradėjau nuo eilinio vagies.

Dabar gyvenu kaip niekad gerai,
žvaigždės ir dievas nerūpi visai.
Rytoj nauja saulė apšvies mano dieną,
reikalą suksiu tikrai aš ne vieną.