Lemtis

Atsiklaupus prieš lemtį tyliai tylai prašau:
Būk gera, leisk gyventi,
Leisk suprasti daugiau.
Leisk dar saulę pamilti, ranka žvaigždę paliest,
Leiski laimę surinkti ir padėt prie širdies.

Atsiklaupus prieš lemtį vis prašiau ir prašau:
Būk gera, leisk gyventi,
Leiski laimę sugaut.
Leiski širdį paliesti tyros meilės lašais,
Leisk dar sielą paleisti paklajoti keliais.

Atsiklaupus prieš lemtį nuoširdžiausiai prašau:
Būk gera leisk gyventi,
Leisk suprasti daugiau.
Tiek kelių nenueita tiek spalvų neradau
Būk gera leisk gyventi aš tik tiek teprašau.

Atsiklaupus prieš lemtį jau meldžiu neprašau:
Būk gera leisk gyventi
Pagailėk.
            Bet tačiau...