Anąsyk rašydama aš kiek varžiausi. Pergalvojau darsyk ir pakomentuosiu antrą kartą.
Skaitydama aš pagalvojau: "O, Dieve", nes perskaičiau kūrinį tarsi beprotybės link einančio žmogaus...
nežinau, gal ir palyginti turėjau su kuo:)
Manau, kad Jums nereikėtų rašyti "tiesų", juolab kad Jūs jų nežinote. Jums keturiolika, taip?
Na, nebent Jūs gimėte su Remarko knygomis ir jas skaitėte tada, kai Jūsų dar nebuvo...
Ne. Nežinau, kas Jus taip primokė... Bet prieš tai Jūsų kūrinėliai buvo ir vertesni, ir geresni, ir šviesesni, - manau Jūs jais turėtumėte pasidžiaugti.. ir neskubėkite rašyti "tiesų", nes vieną dieną jos gali kisti...
kad rašytum apie gyvenimą, reikia jį gerai išmanyti... Kad rašytum gyvenimą, reikia jį išgyventi ir nugyventi. Reikia, kad Tavo sąžinė būtų prievartauta arba tu būtum ją prievartavęs. tu turi nužudyti tėvus arba kad jie nužudytų tave. Ir dar daug daugiau.
Kol kas, išmintį, manau, palikime Remarkui, Rilkei ir kitiems, kurie tai žino.
Nežinau, kodėl to Jums nesako, bet aš nusprendžiau pasakyti. Aišku, norėdama tik gero. Aš nuoširdžiai.
Geros dienos.
nežinau, nežinau...
taip pat kaip ir manyti, kad prie dviejų pridėjus du, lygu penki..
nežinau.. o kaip pati manote, ar esat?
manau, ne,
kad prašote manyti..