Atsimenu

Atsimenu. Ir rankų vėsą,
ir šiltą žemę tarp delnų.
Iš mano saujos biro sėklos,
pradingusios tarp akmenų.

Atsimenu. Ir šiltą žodį,
ir jaukią tylą pakeliui,
tik mūsų dainą pievų žolės
paslėpę kilimu žaliu.

Atsimenu. Vardus ir žmones,
kuriuos pažinčiau tarp kitų,
nes rankos, vakaras ir dainos
sujungė mus. Kažkuo slaptu.