Užuolaidos. Už jų tyli naktis.
Žvaigždžių aš nematau, tai netektis.
Kodėl aš negaliu išeiti laukan?
Gal tai nemano suknista lemtis?
Kodėl nenoriu aš matyti jų?
Todėl, kad jos ne mano - svetimų.
Kada turėsiu savo aš žvaigždžių?
Visą galaktiką kaip snaigių, nuostabių.
Ateis greit laikas iš rudens laukų.
Tada išnoks tas derlius aš jaučiu.
Nors man užtektu vienišos žvaigždės,
Kuri kasnakt tik man vienam spindės.