Vasarai išeinant

Žalia spalva dar drąsiai grumiasi
Su vario atšvaitais palaukėj –
Ruduo paveikslą tapo palengva,
Rugpjūčio vėstančio sulaukęs.

Gandrai žingsniuoja po ražienas –
Kokie keliai, kokia žvaigždė lydės,
Gimtinę apklegėjus liepoj,
Palikus šviesą vėstančios brydės?

Subėgę vėjai gelsvą dūdą pučia –
Matyt, ir pabaigtuvės jau ne už kalnų,
Uždėt vainiką tolstančiam rugpjūčiui,
Kai tirpsta atilsis tarp degančių delnų.

Taip žalią spalvą laidoja iš lėto
Dienų procesija tyli –
Gamta apmiršta, kad sugrįžt galėtų
Jos atgimimo metūgiai žali...