Ant Everesto šlaito

Ant Everesto šlaito
Siaučia pūgos...
Žvarba kaip nuojauta nusmelkia -
Viršūnės siekusiam pritrūks
Jėgų sugrįžt per sniegą!..
Namai beviltiškai toli
O deguonies balionas
Draugui atiduotas...
Speiguos negenda kūnai -
Antai ispanas amžiams miega, 
O prie uolos gal švedas...
Taip ir tavęs nebenukels
Iš čia į žemę niekas.

Be jokio garso lekia
Laiko traukinys.

Kitiems -tai tik viršūnė,
O tau – planetos lopinėlis,
Ant kurio nebesvarbi mirtis.
Ne siektas karo grobis,
Ne kąsnis, šerpams likęs.
Iš čia nebūtina jau grįžti.
Ištuštintą vagoną kada nors
Vis viena atkabins.
Tuščioj ir vienišoj stoty:
Po monumentu kapuose,
Jūros bangoj,
Žvėries nasruos
Ar čia -  šlaite ant Everesto.