Pagal hipoteze, teorinis priešingybių santykis lygus x: x, kai x egzistuoja uždaroje fizinėje ar teorinėje erdvėje, tai mes pratę vadinti harmonija. Plėtojant minti išoriniai faktoriai gali sudaryti persvara harmonijoje, tarkim x: x+1, šį reiškinį mes vadiname neteisybe. Tačiau kai šią erdve vadinsime x: x+1, grafiškai erdves galėtume apibrėžti apskritimais, tuo metu erdve mums atnešusi išorinių faktorių taip pat yra uždara ir egzistuoja kitoje erdvėje ir taip toliau. Taigi jai vidine musu erdve yra x: x+1 tai kažkuri išorinė išlygins santykį kaip x: x-1. Tarkim jonas pasiskolino iš manęs 20 litu ir negražino, aš patiriu nuostolį x: x-20lt, tačiau sekančioje erdvėje jonas turi dvidešimt litu naudą, taigi x: x+20lt. Atskirai aš ir jonas esame neteisybėje, bet musu erdves sudėjus santykis yra x: x, taigi neteisybes reiškinys galimas tik uždaroje erdvėje, tuo tarpu visuotinėje erdvėje harmonija jokiu atveju nėra sutrikdoma.
***
Nauda
Visų žmonių poreikių prigimtis yra panaši, todėl galima teigti jog toks žmonių tipas kaip egoistas neegzistuoja, kitaip tariant egoizmas yra nuoširdumas savo poreikių perspektyvoms, o poreikių prigimtis visvien visados priveda prie harmoningos darbui naudos, kitaip sakant absoliučiai kiekvienas esate egoistu.
yra trečias variantas - normalu. (o ketvirtas –drungna), tik kur auksas skystas - vanduo dujinis, o kur vanduo skystas - auksas kietame pavidale (yra skirtumas ir auksui, ir vandeniui laipsniai erdvėje pagal celsijų)
tada teisybė tokia: visos poezijos, visos metaforos yra patyčia iš (pasak jūsų) buko fantazijų realizmo; Bet tam realizmui tikrai nei šilta nei šalta nei drungna, o bukas jis irgi tik individualiai žmogui, jonui, petrui, onutei, danguolei, ar mortai - žmogui , jo turimam santykiui...
bat fainai taip būtų, jei jonas petrą ar petras joną, paduoda į teismą, kad tasai padėtų išieškoti skolą, įrodęs kad tikrai tuos 20 litų skolino, ir nurodydamas vietą - tą uždarą erdvę, kurioje vyko pinigų skolinimas; i tame teisme, neatiduodantysis skolos, pradėtų dėstyti tokia teisybę - (kaip jūsų lyrinis subjektas) ar ne?.. O gal tai būtų pasityčiojimas iš realizmo (buko ar smailo?.. nu ir teismo tipo...)
taip taip, ar teisybė, kad jūs nevaikščiojate žeme, o virš jos paviršiaus sklendžiate, 10 centimetrų fiziniu kūnu, pakilęs? (į parduotuvę, pirkti žuvelėms sėdinčioms akvariume ir kūrenančioms ugnelę, kefyro, jos dar be pusryčių).
((citata:taigi neteisybes reiškinys galimas tik uždaroje erdvėje, tuo tarpu visuotinėje erdvėje harmonija jokiu atveju nėra sutrikdoma.--[citatos pabaiga));
yra, (juk ta erdvė uždara, trikdo neuždaros erdvės vientisumą, tik va pačios Erdvės, pačios savaime, neturi tokio santykio - kaip: /teisybė?, ar, neteisybė?/, taip kaip erdvės yra ne žmonės, o erdvės...)