Deganti širdis

Kartais kai užmerksi akis
Tu  pajusi, kad jis sugyš,
Bet ju žinai ir tu ir aš.
Kad tai iliuzijos ir sapnai.

Ir savotiška kančia
Man primis visada tave,
Tavo gilias akis
Kurios į mano sielos nebeišvys.

Kurios nebežvelgs i mane
Nei  tamsoje, nei šviesoje-,
Nebeklausyk mano minčių
Nes jose esi tik tu,

Ir tavo švelnias rankas
Tavo  balsas, paskutinę dainą
Lupas tas aistrigas lupas ...,
Ir sirdį  islikusi tavo veidą,

Lyg  atspindicia  jausmus tau .
Bet jaudulys  ir nerimas 
Sielos, meiles,  kačiu
O tavyje  išliko, nepalik manęs.