Laivas vaiduoklis

Minčių lietus, pakels net laivą
Net jo bures, pritvinkusias bangų
Šešėlio. Ir skries jis amžiais, nors
Nematomas jis bus, nuo paslaptingo
Jūros smėlio.
Ugniniai debesys mojuos ranka
Iš vakarinės pusės ir nuotaika
Svyruos su jūros kuždesiu. Nematomas
Jis skros platybes įvairiausias. Kas pasakys,
Kad šis „nematomas“ - gražiausias?
Didybe jis alsuoja pasimetusiam
Keleiviui. Jo irklas valtyje. Bet jis bejėgis
Optimistas. O jūra klausia. Koks gi
Tavo tikslas? Pražūti su mintim gyventi?
Kaip laivas jūros dugno,
Stiprybės pasisemti ir sapną akyse matyti -
Bežengiant jam į burę atsiremti...