Rašyk
Eilės (72551)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10395)
Vaikams (2464)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Pulkininkui niekas nerašo


Kodėl pulkininkui niekas nerašo? Na nerašo ir man, bet aš tai paprastas žmogus, o jis pulkininkas. Vis tiktai man jo kažkiek gaila, tik nežinau dėl ko labiau: ar dėl to - kad jis pulkininkas ar dėl to - kad jam niekas nerašo.

                        Apie meilę ir kitus demonus


Pažįstu tokį žmogų, kuris labai myli šunis. Ir jei koks tik nematytas šuo leidžiasi glostomas, jis, būtinai jį paglostys.
  Nesakau, kad šunų mylėti nereikia, bet jei koks šuo nežino, kad tas žmogus juos labai myli ir įkąs, o be to jei dar bus pasiutęs. Nelabai gerai baigsis tada tam žmogui.
  Apskritai nesakau, kad nieko mylėti nereikia, nors kartais, ta meilė ir nelabai gerai baigiasi.

                        Nukritę lapai



Ruduo. Krenta lapai, bet jie krenta ne tik nuo medžių, bet kartais nukrenta ir nuo mano stalo. Kiek kitokie tie lapai, bet vis tiek lapai.

                        Sniego karalienė


Pasirodžius sniegui, greit atskries ir Sniego karalienė. Kaip ir kasmet, ji atveš man dar vieną ledo krislą, man tų ledo krislų visai nebereikia, bet ji vis vien atveža, todėl kas met, jų manyje daugėja ir daugėja. Ji motyvuoja tuo, kad visiems jų atveža.

                        Labai senas žmogus dideliausiais sparnais


  Dauguma žmonių iš jo juokėsi - todėl, kad skrido. Šnekėjo, toks senas, o sumanė skraidyti.
  Bet jis nekreipė į tai dėmesio, jis tarsi nematė žmonių, tik ėjo po pažastimi pasikišęs sparnus, kurių dalis vilkosi žeme, nes labai jau nenusakomo dydžio jų būta. Svajonę skristi jis turėjo seniai, kai dar jaunas buvo ir džiaugėsi, kad ji pagaliau išsipildė.

                        Vakarų fronte nieko naujo


  Patekėjęs mėnuo apšvietė karių gretas,  spindinčios žvaigždės paryškino apnuogintų ginklų aštrumą, bet vakarų fronte nieko naujo nevyko, nebebuvo  karo. Kariai buvo keliami į rytų frontą kur karas buvo ypač aršus.
  Dauguma karių galvojo ar visada svarbu būti ten, kur esi ypač reikalingas.

                        Vidurnakčio vaikai

Nereikėjo ištarti mano vardo...
  Nežinojau, kad tai bus paskutinis mano pasivaikščiojimas šviečiant mėnesienai, bet negalėjau neišeiti, mėnuo pats pasikvietė pasivaikščioti. Esu jau prabudęs... bet krentu.
  ... nereikėjo ištarti mano vardo...

                        Sodybų tuštėjimo metas


Dauguma Rapolo draugų jau prasigėrė, labiausiai kankinanti jį mintis, yra ta, jog nejaugi atėjo laikas ir jam.
2010-08-12 21:11
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-19 20:43
sprite
Kiek žinau,kad šuo jaučia, kad tas žmogus juos labai myli.
Ir gerai, kad nėra karo.
O sniego karalienė tikrai atveža ledo krislų ir jų kartais neįmanoma išvengti.
Skaičiau tikrai su pasimėgavimu,nes nuo pat pradžių įtraukė.
Jaučiasi gyvumas,prasmingumas ir nuoširdumas.
Neblogos miniatiūros;).
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-12 22:05
toraaut
visuose jaučiamas įsivaizduojamas lyrinio herojaus mentalitetas, (tiek kario, lyg jį palaikytų patriotiški jausmai, o ne kiti, išlikti gyvam reiškia nugalėt (laimėt) kare karą, kiekvieną dieną laimėt karą, kad sugrįžt į taiką ir... (manau kad tai visų pirma įkvepia karį laimėt - jei jam gyvenimas yra reikalingas, o tikrą karį, tai pašaukimas - jis visada karys)) tiek "sodybų tuštėjimo meto" lyrinio herojaus)))
tai gi, jaučiasi jūsų sukurti lyrinių herojų mentalitetai, ganėtinai gyvi herojai, bet, įsivaizduojami, neišgyventi (lyg mažai stebėtas dar gyvenimas, o greičiau tų pavadinimų įkvėptas autorius modeliuoja siužeto fabulos atramos tašką, išreikšdamas miniatiūra.) skaityt buvo tikrai ne nuobodu, įtraukt įtraukia, įtikint nelabai, bet kūrybinis potencialas - jaučiamas. T.y. rašėte įkvėptas pavadinimų nuotaikų – kūrėte, stengėtės nuoširdžiai užčiuopti gyvastį kurdamas; nenuobodžiai persiskaitė – nors prozos čia visai neskaitau; dažniausiai pradedu ir po kelėtos sakinių, nutraukiu skaitymą.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą