Į Žvaigždes

Vienas vakaras varvėjo,
Ne uogienės buvo maža,
Jis išėjo, ji galėjo
Dangumi nuplaut žvaigždes...

Kantriai laukė braškių miško,
Gal išvirti peteliškę?..
Nesuprato, gal išgirdo tylią raudą seno vilko?


PR.: O jis tik norėjo mylėti,
        Vakarais skaičiuot žvaigždes,
        Prie seno kamieno prisiglausti
        Ir užmigti kaip mes...

Klampią naktį, klampią tylą,
Vienišam širdis nebyra,
Gintarinės saulės dūžiais
Nusivalo savo rūdį.

Pilką šypsnį pasiklojęs
Ten kažkas prasmės ieškojo...
Nesuprato, gal išgirdo tylią raudą seno vilko?

PR.