Rašyčiau tau paukščius ant lapo skrendančius kažkur,
gal saulę pieščiau liūdesiui nuimti,
o gal jausmu įkvėpčiau- tavimi palikčiau nors truputį,
oi bet negaliu- tu rūškanas klausai lietaus
ir meilės spalvą miršęs nuėjai ne kartą,
krintant man į tavo skausmą.