Šiukšlės moralei

Seniau žinutė į dieną, dabar tik kas savaitę,
Na nieko matyt dirba mergaitė....
Sėdi jis vienas, nuotraukas varto,
„Dabar jos neišleisčiau, jei tik antrą šansą kas duotų ---
Nebūki idijotas, viskas gerai baigsis,
Viskas baigsis“ --- ši mintis galvoj skambėjo baisiai... ---
Galėjo lažintis, kad greit sulauks jos žinutės,
Jei ne už minutės nuskambėjęs durų skambutis.
Atėjo draugas ir įžengęs greitai tarė,
„Mačiau tavo Raminta su kažkokiu tipu Italijoj,
Jis lietė jei taliją, aš įsikišti nedrįsau,
Bet tai ką mačiau nepavadinsi paprasta draugyste,
Bučiavosi menkystos. Atrodė jie laimingi,
Lyg tais... ---
Nepyk brolau, kad sužinojai viską šitaip. „
Į užkulnius nukrito jam širdis, jis užsimerkia, -
O ašaros įrodo, kad ir vyrai kartais verkia...
Įsimylėję buvo, bent jau jis taip galvojo,
Jis matė ją kaip žmogų nuoširdų ir dorą.
Bet tas išsiskyrimas, nelemtas užsienis,
Padėjo jam suprasti, kad tai tik supistos iliuzijos...