...tolimom tolumom
tirpstant tylai,
aš pro lapkričius
čia atėjau –
liko brydė link
užmiršto kelio,
sugrįžimams šaukią
vis beržai - - -
lygumom, per laukus –
neskubėti
iš sapnuojamų
mano miškų,
bet asfaltas,
beprotiški šuoliai
jau įrėmino
srautą dienų - - -
nei sustot – atsigręžti
- - - - - - - į priekį –
tempas laikraščių
pulso kalbėjimu - - -
o širdis –
o širdis - - - - - - - - -
su vaikystės dar
medžių šnarėjimu...