Rašyk
Eilės (71927)
Fantastika (2156)
Esė (1687)
Proza (10306)
Vaikams (2453)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 1 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Mašinų ūžesys. Tūkstančiai šviesų nustelbia žvaigždžių spindesį, o likusį, blankų jų atšvaitą veria dangoraižiai.
  Viename tokiame pastate gyvena ir ji.
  Ji stebi spinduliuojančią gatvę iš 30 aukšto, atsirėmusi į vyšnynės spalvos sieną. Jos rankoje suskimbčioja pustuštė stiklinė viskio su ledukais.
  Ji vilki dailią, gana trumpą, tamsiai mėlyną suknelę, kuri atidengia jos nuostabius pečius. Tamsūs plaukai įmantriai susegti, tačiau kelios neklusnios sruogos dengia jos smulkų veidą, ausis, migdolines kone juodas akis.
  Moteris pakėlė stiklinę prie raudonų lūpų ir aptirpę ledukai vėl atsimušė į stiklą. Ji taip ir sustingo, įsmeigusi akis į niekur, kol pajuto, kad ant peties nusileido ranka.
  Tai buvo jos vyras, o gal vaikinas. Jis vilkėjo prašmatnų smokingą, plaukai buvo sutepti žele ir sušukuoti atgal.
  Jis priglaudė savo savo veidą prie jos kaklo ir siauromis lūpomis pabučiavo, sušnabždėjo  kažką. Ji atsisuko ir aistringai apsikabino vaikiną. Galiausiai abu pasitraukė nuo milžiniško lango per minkštą, tamsiai, žalią kilimą į kitą kambarį, kur stovėjo ištaiginga lova.
  Po keleto valandų mergina atmerkė akis savo vyro glėbyje ir įsispoksojo į tamsą. Jos žvilgsnį patraukė tas. Ji pasuko galvą į duris, kur tas ir vėl stovėjo, savo perbalusiu, į kaukę panašiu,  veidu spoksodamas į ją. Tas lėtai vilkdamas kojas priėjo prie lovos. Sustojo. Palenkė galvą žemyn ir steibelijo į ją juodu žvilgsniu, kartais pakreipdamas veidą į šoną.
  Ji girdėjo, kaip transporto ošimas aptilo gatvėse. Žinojo-dabar tamsiausias nakties laikas.
  Tas atsiklaupė ant smailių kelėnų, pasirėmė galvą rankomis, padėtomis ant lovos ir ėmė dar akyliau merginą nužiūrinėti. Jis kaip ir anksčiau neturėjo lūpų, nors jei ir turėtų, ko gero, vis tiek iš jų jam nebūtų buvę naudos.
Mergina pakėlė  ranką. Norėjo tą paliesti, baltavedis nesipriešino. Ji palietė būtybės ranką ir nejučia krūptelėjo. Ji jautė, kad tai kažkas apčiuopiamo, bet tuo pat metu ir tuščia, jausmas toks lyg bandytum rieškučiuose išlaikyti vandenį -tarsi jauti jį, bet tuo pat metu jo jau nebėra.
  Ji palietė to veidą ir jos delną nutvilkė šaltis. Mergina atsisėdo, ėmė žiūrėti į nekviestą svečią iš arčiau.
To neįprastai didelės, visiškai juodas akis dengė ilgos blakstienos, juodi plaukai buvo išsidarkę. Jo nosis buvo tokia siaura, kad darėsi keista, kaip jis gali kvėpuoti, jeigu apskritai kvepavo: jo krūtinė nė kiek nesikilojo. Visgi, labiausiai žvilgnį traukė akys. Atrodė, jog iš jų kažkas išsiurbė visą viltį, šviesą, jos buvo visiškai tuščios ir tokios tamsios lyg visata prieš didijį sprogimą.
  Akimirką jai pasidarė baisu. Ji nukreipė savo veik nieko neregentį žvilgsnį į kūną miegantį šalia jos. Tada atsisuko į nepažįstamąjį, kurį kasnakt matydavo jau apie pusmetį ir tyliai tylai ištarė:
-Jau?..
  Stebėtojas nekrustelėjo, bet ji suprato. Atsigulė ant pagalvių, pamatė kaip tas atsistojo, tačiau regis nežadėjo išeiti, dar ne... Tas kilstelėjo ranką ir lėtai leisdamas panardino ją į merginos į kūną. Ji nejuto nieko. Lyg vanduo. Baltaveidis surado jos širdį, suspaudė, ši spurdėjo lyg sugautas drugelis. Tas ją suspaudė stipriau ir ji pradėjo stoti.
  Galiausiai tas pasitraukė nuo merginos ir nukėblino atgal, iš kur bebūtų atėjęs.
  Tyla.
  Tyla.
  Tada ji išgirdo, kad mašinų ūžimas pagyvėjo. Ateina rytas. Aušra.. bet ji abejojo ar ją pamatys. Jos širdis, mergina jos nejuto. Ji nekvėpavo. Ar jai bent taip atrodė. Visa ką ji galėjo daryti: buvo spoksoti į auksu dekoruotas lubas užgesusiu žvilgsniu.
  Galiausiai pakilo ryški žvaigždė. Rytmetiniai spinduliai ir vėl šildė dangaus skrodikų stogus.
2010-08-07 00:39
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-16 15:27
Varinė Lapė
Kelėnai - keliai.

Ne itin įdomu. Veiksmo praktiškai nėra.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-08 14:50
Miracheso
kelĖnai...
subalansuota septintokams, bet šiaip tai pūliai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-08 02:02
Laukinė Obelis
Pradžia pasirodė labai neįdomi. Bet labai džiaugiuosi, kad nesilioviau skaičiusi, nes nuo "Po keleto valandų..." prasidėjo visos įdomybės. Tik liūdna, kad tai baigėsi ties "Tyla.",  likus kelioms pastraipoms iki pabaigos...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą