Rašyk
Eilės (72040)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10320)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 22 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Aš neturėjau tavęs, kai krito rudenio meilė ant veido
ir einant lapuotais takais, sningant mintims vėjo papūstais iš ten...
Ir tada neturėjau, kai laukė likimas ištiesęs rankas motinos gėrio,
gal turėsiu tikėjau, kai maldą dainuosiu į Dievą akis kėlęs, bet neturėjau.

Ir štai tyla lauko priešais,
akis pamenu ašarų kalnais sėtas.
Ir švieson mintą grožį takų mano kojos pajuto,
kai saulė nuleido tave man ant veido-
juoko gėla krito į širdį ir ant lūpų pakilo juoko upelis.
2010-08-06 20:11
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-06 23:53
burtu_knyga
sunku suprast kokį jausmą/jausmus aprašai...
ant lūpų juoko upelis - gražu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą