Rašyk
Eilės (72546)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10394)
Vaikams (2464)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 34 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Po draugės vizito buvau baisiausiai paniurus. Ji įsimylėjus. „Mylinti ir mylima. “ Tuoj susivemsiu. Visą laiką nepaleido telefono iš rankų ir droviai šypsojosi. Galiausiai paskambino jam, kad nepyktų, jog negali rašyti. Negali?! Aš jai lieju širdį, o ši rašo savo brangiausiajam, ką valgė pietums. Taigi, po trijų valandų pasakojimo apie Jį, aš jau nebekreipiau dėmesio ir įjungiau režimą „įdėmiai“, nutaisiau miną „taip, man tikrai įdomu, kad jis nusipirko naujus sportbačius“. Pagaliau atsiglebėsčiavom, pasakė, kokia aš nuostabi draugė ir tram pam pam.
Tiesa, ji nebuvo tokia jau abejinga man. Pastebėjo, kad neturiu susižavėjimo objekto, bet per daug į tai nesigilino. Išėjus jai bandžiau įsivaizduoti savo princą. Atvažiuotų su Vespa ir skrietume laukais. Plaukai pleventų vėjyje ir būtų neapsakomai romantiška, kol jam į burną neįskirstų bitė. Tada vargšeliui ištintų žandas ir nebenorėčiau jo bučiuoti. Miela, sakyčiau.
Deja, meluoju pati sau. Meilės reikia visiems. Tik ne mano, o ir niekas negali patikėti, kad jos reikia net ir man. Ačiū už gailestį, bet pasilikit jį bobutei prašančiai išmaldos prie bažnyčios. Įmeskit jai bent dvidešimt centų, nauda bus kur kas didesnė. Nuėjau pas mamą ir rimtai paklausiau:
-Mam, ar turim šampūno, kuris praplautų mintis? Labai jau daug purvo jose...
Ji neatsakė, tik nusijuokė ir toliau maišė tešlą pyragui. Linksma mamikei, kad jos dukra kenčia. Privalėjau kažką daryti, kad nesijusčiau lyg nevykėlė meilės ištroškusi paauglė. Veikiau jau kaip uodė, trokštanti kitų kraujo. Užsimoviau juokingus šortukus ir pasiūliau šuneliui pabėgioti. Čia tai meilė! Nors kas džiaugiasi mane turėdamas. Išreikšdamas savo dėkingumą aplaižė man veidą ir pauostė sėdynę. Saulė dar nemanė leistis, bet aš kuo greičiau norėjau išsilieti. Pasileidom laukais...
Netausojau jėgų, tik bėgome kiek įmanydami. Pilvas pūpsojo atsikišęs nuo suvalgytų žalių obuoliukų. Saulė dailiai ritosi laukais, bet nebuvo laiko kada gėrėtis. Pyktis ir gailestis sau pamažu atlėgo. Norėjau gerti ir sustoti bent akimirkai. Tik štai: pasibaidė karvės. Skuodėm visu greičiu, nes įtariau, jog karvutėms nelabai patiko man raudoni šortukai. Buvau tikra, kad niekas manęs nemato ir negirdi. „Išspjoviau“ keletą riebių keiksmažodžių. Garbanėlės išsidraikiusios, o kakta žliaugė prakaitas.
-Tokia graži, o taip kalba... -tarė jaunas vyrukas su šiaudine skrybėle (tokias šiais laikais dar nešioja?!).
-Mane vijosi karvės... -vos atgaudama kvapą sumurmėjau. Gal ir kiek sureikšminau piktus žalųjų žvilgsnius ir mūkimą.
-Ne tik keikiasi, bet dar ir meluoja, -kreivai šyptelėjo.
Atgavau kvapą ir „nuskenavau“ kaimietuką. Atrodė visai nieko: vidutinio ūgio, dailiai įdegęs, stiprios rankos... Gana!  Jis tyčiojasi iš manęs.
-Pasirodo ne karvės mane vijosi, o tu.
-Aš čia gyvenu, beje, kuo vardu ši neišauklėta garbanė?
-Eglė, o čia-Kipšas, -paglosčiau šunį, kuris neramiai stebėjo naująjį pažįstamą.
-Aš Andrius, -jis nužvelgė mane nuo galvos iki kojų. Vėpsojo neslėpdamas žvilgsnio. Norėjau skradžiai žemę prasmegt, jau geriau būtų vijusios karvės... Nesileidau pasirodyti sumišusi. Man buvo gėda, kad mato mane ne „prekinės“ išvaizdos, bet juk negalėjau praleist progos... Kas prieš dešimt minučių skeptiškai žiūrėjo į vaikinus? Gyvenimo ironija.
-Aš atvažiavau čia prieš penkias dienas. Ar šitam Dievo užmirštam kampelį vyksta kas nors? - bandžiau tęsti pokalbį.
-Šeštadienį aikštėje vyks šokiai, jei panelei neperprasta, - pamerkė akį.
-Pažiūrėsiu, -apsimečiau abejinga. –Turiu bėgti. –Tai yra dingti, kol dar nepasakiau ko nors kvailo ar Kipšas jo nepalaikė stulpu.
-Iki pasimatymo, Egliau, -pamojo ranka.
Aš jam duosiu „Egliau“. Kas jis manosi esąs, kad gali iškraipyti mano vardą? Na, tikrai jau ne Žilvinas... Pasakos nebus, bet kodėl gi nepabandžius? Grįžus palindau po lediniu dušu. Visa virtuvė kvepėjo pyragu. Širdelėj saldu...
2010-08-06 17:54
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-07 14:22
Laukinė Obelis
Karatais gal sunku išsivaduoti iš savo akiračio. Ir ne tik Jums. Manau, nepadeda ir tai, kad taip inirtingai stengiatės kažką žūt būt išgimdyti. Neskubėkite. Skaitykite. Skaitykite. Gyvenkite. Bandykite. Vėl skaitykite. Ir vėl bandykite. Galiausiai gal geriau pavyks.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-06 17:56
mazojifeja
Taigi, mano banalybės ir tuščiažodžiavimas baigėsi. Pabandžiau kažką be vaidybos, pompastikos, bet artimo. Laukiu "gaut velnių".
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą