Patark man kaip į tris trumpus žodžius
Visas audras ir štilius sutalpinti.
Kaip man pamiršt liūtis žalių žvaigždžių
Juk aš labiau už viską noriu prisiminti
Kodėl slėpei, kad bus uždrausta laukt
Net neužsiminei, kad taip Tavim susirgsiu.
O šiandien, mano pasakų žmogau,
Padovanot Tau noriu tylą, ar priimsi?
Trumputę, jaukią tylą apie mus,
Apie švelnumą žodžių subrandintų,
Apie sapnuotą kelią į namus,
Apie gyvenimą Tavu vardu vadintą
Tavęs daugiau neklausiu kur dingai
Ir Tu neklausk, deja, neatsakysiu
Kur aš pati buvau kankinančiai ilgai
Trumpam išėjus ir paklydus vieną rytą
Jauti, jau baigias visagriaunantis ruduo...
Tu pavargai, žinau. Ir man nelengva.
O skruostais teka ilgesio vanduo...
Sugrįžk, man svetimo Tavęs nebeužtenka
...ne "kad bus uždrausta laukt", bet "kad uždrausta bus laukt".
Ir pirma eilutė atsiduoda rebusu, bet ne profesionalizmu, bent ką aš tikėjausi rasiąs. Be to ir "tujinimas" iš didžiosios raidės, tikrai netinka... O ir buitiškumas daugiausia reiškiasi bulvių skutimu arba nepaklota lova, o šito čia išvengta. Tad ką reiškia "Buitinis"? Na gal "aptarnavimą"? Tarkime "Buitinis aptarnavimas"? Gal ir tiktų. Nesigirdi ir dovanojama tyla, nes po jos netinka bet koks pasikalbėjimas, bandymas suręsti dialogą. Ir paskutinė eilutė su kapryzais. Bet ačiū -eiliavimo maniera man patinka.
Eilėraštis ... Jausmingas , gražus , realistinis . Kokybiškas techniškai. Ir su ironija pavadinimas - tipo aš eiliukas ne rašyk.lt formato, daug manyje "blogojo" standarto :).Tik aš niekaip nedrįsčiau pasakyti - banalu.Tada išeitų , kad viskas kas yra gyvenime ir tikruose jausmuose - vien banalybės, ir visi žmonės banaliai banalūs, išskyrus keletą "įsivaizduojančių" :). Tik ir šitas eiliukas savų skaitytojų - turės ...