Nesakyk, kad viskas bus gerai.
Pažadėk, kad kartais bus sunku,
ir tais kartais (kone du kvailiai)
mes prisėsim patylėt kartu.
Jaukiai luktelsim iki sutems
vildamiesi nakčiai prakalbėt.
Taip sulauksim, kol rūkuos išauš,
trokšdami nuo ryto pasislėpt.
Pagaliau taip saulė patekės:
vis dar vengsim tylą sutrukdyt,
taip nėra nei „labas“, nei „sudiev“
iki „kartas“ palaipsniui išnyks.