nepakeliui

horizontas tirpdo kelią
vargšės pušys dangų remia
tris pašiukai varnui kriuksi
eik taku kol nepritrūksi

dvi savaitės karvės miego
o ožkutė jau paliego
duzgia vieno uodo spiečius
močia trypia jam paliepus

dėl merginos vilkas pjauna
grybą zuikis rešutauna
briedis tūlas iš Varėnos
ėda pūdais karštą šieną

du kar du yra šeši
jei po buteli neši
stygos skambios gailiai trūksta
štormo vasarai netrūksta

birbia musė drožia dūdą
skylės už sparnų užkliūva
oro stulpas riša lają
elnias užaugino veją

štai toksai gamtos vaizdelis
Ignalinoje vaidenas
ten ne stulpas žiedus krauna
kai atomas girtuokliauja