blogos maldos

Neliko vaivorykštėj gražiausios spalvos,
Prašytos palaimos neliko.
Aš rytą vakarą už tave meldžiuos
Ir neprašau nei skatiko.

O tu bėgi tolyn kaip vandens srovė
Vis ieškai naujų takelių,
Visai tau nerūpi amūro strėlė,
Savų neskaičiuoji metelių.

Ir į delnus šaltus įsidėjus laikai
Skausmų suvagotą širdį,
Apkabinus bučiuoji, tik manęs nematai,
Nes maldų mano niekas negirdi.