Aš nesvajoju, nesikamuoju,
tik tavo šypsena žaviuos.
Ilgi plaukai ir grakščios kojos,
dar niekur nemačiau tokios.
Apvalios deimantinės akys,
troškimai, kurių nežinai.
Kai tu šypsais nakties plaštakės
pavirsta saulės spinduliais...
Aš nežarstau tau komplimentų,
tik pastebėjau kas gražu.
Ir nebijau jei kas aplenktų,
žaviuosi tuo, tai realu.
Kai nusišypso tavo skruostai,
eiliuojasi ant lapo posmai.
Lupyčių šonuose duobutės,
tarsi pavasario žybutės.
Tu ne saulutė, tu-mergaitė.
Tu paslaptinga, bet tikra.
Ta šypsena ir tos duobutės,
apie tave šita daina.