Paukščiai pavydi žmonėms,
Mėgindami pasiekti debesis.
Žmonėms, kurie trypia žemę.
Nes tai - tik šiandien...
O ryt žmonės gulės - ilsėsis po skryžio.
Amžinai.
Ir paukščiai klyks danguje.
Ir tai bus laimė.
Painokai , negrabiai šiek tiek gavosi su ta paukščių laime - kiek ten tie žmonės jiems rūpi - vaikšto jie ... ar guli :) Gal galima būtų manyti, kad norėta pasakyti jog laimė - tada, kai negalvoji apie jokias laimes... Mano supratimu - kūrinėlis silpnas .