Pamąstymams

Niekada nemaniau, kad bus taip sunku palikti savo namus. Palikti senus vaikystės draugus,
palikti mokytojus, klasiokus, mamą. Tik dabar supratau, kad kai visa tai turi to neįvertini, o
kai reikia juos palikti, tada supranti viso to vertę. Bet yra kaip yra, privalau išvykti, privalau
palikti visus ir pradėti naują gyvenimą. Geresnį gyvenimą.
Mama ramino, ji visada sakė, kad pokyčiai išeina tik į gerą. Aš ją tikėjau, tikiu ir dabar. Bet
vistiek sunku, sunku viską palikti. Skauda širdį ir manau ilgai skaudės, niekada nepamiršiu
seno gyvenimo nors ir koks skaudus jis buvo. Nenoriu nei pamiršti nei iš dalies jos prisiminti.
Keista? Bet užtat taip ir jaučiuosi. Keistai. Nesuprantu nieko, o gal tiesiog nenoriu suprasti.
Bet gana galvoti apie praeiti, reikia galvoti apie šiandieną, apie rytojų. Reikia kurti ateitį.