Dar kart prabilsiu apie meilę
Tais žodžiais galbūt banaliais
Kai pievose žydės aguonos
Ir brės aušra laukais žaliais
Galbūt norėsiu staugt apkvaitus
Kaip gera jausti meilę sau
O gal norėsiu ką apglėbus
Pajust širdies plakimą artimo žmogaus.
Gal dar gėrėsiuos medžių sodais
Žiedais kvapniais, drugių sparnais
Ir mėlyno dangaus vilionė
Tartum rugiagėlė iš ryto išsiskleis
Ir viskas kas su meile kurta
Te lieka nuostabiai gražu
Tai lyg gerosios fėjos burtai
Kur meilės pėdos žengs, pavirs didžiuoju stebuklu.