Atleidimo anatomija

Atleisk man, kad nekenčiau tavęs
Už tai, ką tau padariau.
Atleisk, kaip kad aš tau atleidžiu
Už tai, kad nesupykai.
Atleidžiu už tai, kad neniekinai manęs,
Kad priglaudei, kai verkiau,
O po to toliau mezgiau
Voratinklį melo.
Atleidžiu tau už tavo meilę,
Kuri nužudė pusę manęs –
Taigi atleidžiu už tai,
Kad dabar man taip sunku neapkęst.
Atleidžiu, kad tu nepanorai
Manęs palikti vienatvėje,
Kai nenorėjau laiku subręst
Ir baudžiau tave, kad manęs neišdavei.
Už tai, kad kentei mane, palaikei ir mylėjai,
Kai iš pykčio nesidrovėjau staugt –
Atleidžiu.
Atsiprašau už savo nemeilę.
Ir man atleisti meldžiu,
Kad taip ilgai teko to laukt.