Karpatuos ritasi akmuo.
Žemyn žemyn žemyn.
Ir plumpteli Dunojun.
Beveik taip pat žemyn
Ir aš riedu su juo
Pasinerti į tą didžią upę
Ir kopt aukštyn iš naujo
Nuo dumbluoto dugno
Atsispyrus,
Saujoj lyg jėgas
Suėmus dumblą.
Te rūkas, debesiu pavirtęs
Paliudija sprendimą šį.
Vienintelis valdovas
Jis dabar dangaus,
Kol temstant
Žvaigždės mėnesį uždegs.