Nenorėjau aš tavęs nuvilti
Bet neturėjau kito kelio
Viduj bijojau ir kliedėjau
Todėl norėjau, kad išeitum.
Gal ir gerai, kad taip įvyko
Neatskleidžiau tau savo beprotybės.
Kol nesu tuo, kuo noriu būti,
Mes abu negalim skristi.
Esi verta kur kas daugiau
Nei aš galiu dabar tau duoti,
Kai aš pats daugiau juk vertas
Nei man likimas duoti malonėjo!
Aš laiminu tave vis tiek,
Nors tu man niekad neatleisi.
Bet aš verčiau jau mirsiu,
Nei būsiu tik savęs šešėlis!