rašyk.lt: Kūriniai / Dingolitas / Suolas ant molo

Prašau, palauk – dar neskubėki,
Kartu ilgai dar pasėdėkim
Ant šio raižyto medžio suolo,
Kurį atsinešėm ant molo.

Prašau, palauki – pažiūrėki,
Kaip lūžta bangos laivo prieky,
Kaip jūros vartai vėl palydi
Laivelį, tolstantį platybėj.

Prašau, palauk – dar pasėdėki,
Nors lietus pliaupia kaip per rėtį,
Nors suolas drėksta nuo lašelių,
Pasruvusių akių takeliais.

Prašau, palauk! Prašau, sugrįžki -
Neleisk išplaukt mūsų mažyčiam
Laiveliui, einančiam į jūrą,
Paliekančiam suolelį tūnot...

Blogas komentaras Rodyti?

2010-07-27 10:32

drugelis7

Paprastutis,emocingas,ritmiškas,o rimas patenkinamas:).

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-07-26 21:59

tictac_it

Suprantamos lyrinio herojaus emocijos, vidutiniškai parimuota (nors visi sako kad rimuoti tas pačias kalbos dalis - baisi yda :))
bet ta švelni pabaiga - kiek neįtikinanti ... :)

ir pliaupia lietus, ir drėksta akys
dar suolo gaila , kad sušlaps
bandai pabėgti nieko nepasakius
o man vienam teks suolą parsinešt ... :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-07-26 21:23

driezas

visai mielas paprastumas.
tik pabaigos nedavarei į rimą.
kad ir taip:
"laiveliui plaukiančiam į jūrą,
padėk gi ant suolelio rū**..."
:)))

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-07-26 21:05

Žiogas nerašo

Na autorius jaunas o parašė (tematiškai), kaip pensininkas :)

Gražus, sklandus ir ritmiškas tekstas.

Tik nemanau, kad laivas gali vaikščioti - reikia keisti, žodžių žodyne nemažai yra.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas