Neužrašyta mintis

„O.. Kaip man patinka tas piešinys! Tas novatoriško skonio ekleras.. Toji mamytės glamonė prieš miegą negirdėtos pasakaitės pavidalu! Scena, kurioje tu vaikštinėdama po Paryžių šypsaisi, nes aš, švelniu pavasario vėjeliu pasivertęs.. It koks po daugelio metų kalėjimo.. - pagaliau skulptorius! Iš lėčiausiųjų puolu glostyti tavo puikiąsias marmuro kojas.. Po pažąstim stiklainiukas medaus ir nereikia Niujorko! Einu sau per Vilnių, o ant kaktos man puikuojasi: „Įsižiūrėjęs.. “
Nakty.. Kai apima jausmas lyg mane, prašalaitį, miške gūdžiame į kelnes iš baimės pripylusį, apsupę vilkai ruošias draskyti.. - mama, mama, mama! Gal pasakaitę!? Nenoriu galvoti, kas manęs laukia rytoj. „ Iš dangaus leidžiasi geležinė lakštutė..
„Dabar! Herbas ar skaičius?.. Mano būk, karalaite! „
                                                                                                                                                                                                                                        uostinėtojas