Keisti žmonės

Pabundu 3 valandą ryto, pajutusi troškulį tai ir pajudu link virtuvės. Įsipilu vandens ir ramiai sau gurkšnoju lyg bandydama kuo taisiklingiau jį išgerti. Tyla, kuria taip mėgavaus, sudrumsčia močiutė ateina ir teiraujasi ar man nieko blogo nenutiko. Patikinu ją, kad viskas geraiir toliau sau ramiai sėdžiu. Krūpteliu nuo senelio balso- aišku jis tiesiog teiravosi kiek valandų, kad toks sąjūdis. Jo balsas man pasirodė sutrikęs, bet nesu tuo tikra... Bobulė skubinasi atgal pas jį tikindama, kad viskas gerai ir kad eitų miegiti. Tamsoje gryžtu atgal i lovą- užmiegu. 9-tą valandą vėl pabundu, tad nusistvėriu knyga ir yninku ją skaityti. Kosteliu Ji vėl prisitato prie manes įbruka termometra:
-Daygiau tavęs prie ežero nebeišleisiu, - palinguoja galva, - eik valgyt ir baik skaityti tą knyga! kiek gali tu tas knygas skaityti???
-Palauk dar truputėlį, - šneku su ja nepakeldama akių nuo knygos.
Ji vėl paliguoja galva ir nuena toliau savų lysvių žiūrėti. Po kelių minučių padedu termometrą į šalį, knygą taip pat sliūkinu į virtuvę ko nors užkąsti, visą rytą pilvas prašė maisto reitų jam jo duoti. Vos pasidarau pati sumuštini mano ranka sužeista, tai kaip diena aišku kad tas veiksmas man buvo ne iš lengvūjų. Valgau. Staiga atkėblina senelis- šaukdamas mano vardą ir sakydamas kad aš pralaimėjau- visą kelią iki kėdės.
-Ką pralaimėjo?
-Ji trumpiau miegojo negu aš, - atsako jis į bobbulės klausimą.
Persigandusi nuo tokių keistai vaikiškų žodžių nekraipiu dėmesio ir nusprendžiu į tai per daug nesigilinti tai ne mano galvai.