Meilei kurią praradau ir kurią surasiu iš naujo

Vis dar noriu tavo lūpų
sukepusių nuo saulės bučinių.
Nuo jūros šaukiančio balso
sugrįžtančio paukščių plazdenimais.

Liūdna, tame liūdesyje
telpa visas mano pasaulis
su mažytėm vilties kibirkštėlėm.
Sušvinta ir užgęsta,
sušvinta ir užgęsta...

Pasirinkimai kaip krioklio vanduo
krenta žemyn didelėmis virtinėmis.
Suspėk pakišti rieškučias
ir tavo saujoje tyras vanduo.

Mano krioklys išdžiūvo kai išėjai
ir pasirinkimai baigėsi.
Liko mažos nematomos viltys
prisiminimai kuriuose skamba
tavo balso aidas,
tavo lūpų kvapas
ir ošianti jūra.