Išrinktasis

Ilga šventikų virtinė, painiomis miesto gatvėmis, žygiavo didžiosios šventyklos link. Visų priešakyje buvo Katoras -talentingiausias iš ugnies brolijos šamanų. Jo laukia paskutinis išbandymas, po kurio jam į galvą bus įdėta šviesos žmonių aukso plokštelė, su kuria Katoras galės pažvelgti į žmonių sielas ir bendrauti su dangaus gyventojais. Bet labiausiai jis norėjo ne naujų galių, o su ugnies spinduliu nukeliauti į šviesos žmonių šalį, į kurią keliauja visi išrinktieji.
Visi šamanai susirinko prie ugnies vartų, didžiojoje šventykloje. Kiekvienam iš jų buvo paduoti apvalūs kristalai. Netrukus, ugnies vartuose atsirado mėlyna liepsna iš kurios išniro šviesos žmogus. Tai buvo aukšto, atletiško, žmogaus formos ryški, balta šviesa, apsirėdžiusi blizgančiais, įmantriais raštais išraižytais, sidabriniais šarvais. Po kelių sekundžių iš liepsnos išėjo vienas iš išrinktųjų, apsirengęs lygiai tokiais pačiais šarvais. Užgęsus liepsnai, šviesos žmogus pradėjo keisti spalvą, ant jo atsirado įvairiasių ornamentų, figūrų. Išrinktasis žengė žingsnį į priekį ir prakalbo: -Šviesos žmonių pasiuntinys -K'seras, atkeliavo į mūsų šalį, kad pasirinktų vieną iš jūsų ir nugabentų pas didyjį išrinktųjų mokytoją -Kitarį.
K'seras, vėl pradėjo keistai švytėti.
-Jums liko vienitelis išbandymas -kristalą, kurį laikote rankose, priversti švytėti. Tas kas tai padarys pirmas -nugalės. Visi jūs, ugnies brolijos šamanai buvote ilgai mokomi, kad šią lemtingą dieną parodytumėte, ką galite. Sekmės!
Visi šventikai sustojo ratu, aplink ugnies vartus, ištiesė kristalus į dangų ir susikaupę ėmė koncentruoti galias. Pirmąjam kristalas nušvito Katoro kaimynui. Šviesa buvo žalia ir blyški, bet kristalas švytėjo.Pamatęs, kad jau netaps išrinktuoju, Katoras labai įniršo, taip šimteriopai padidintamas savo galias, kad net jo kristalas nušvito ryškia, gintarine šviesa ir pakilęs į orą ėmė suktis.
Abu ir K'seras ir išrimktasis ėmė intensyviai švytėti. Pagaliau išrinktasis prašneko: -Kadangi šis jaunuolis užduotį įvykdė geriau, jis keliaus į šviesos žmonių šalį, tai -K'tono, didžiojo pasiuntinio valia, kuriai niekas negali nepaklusti.
Ugnies vartuose vėl pasirodė mėlyna liepsna. K'seras pamojo ranka, kviesdamas į liepsną Katorą. Kai tik jis į ją įžengė, liepsna apgaubė visus tris ir ėmė pašėlusiu greičiu suktis. Kai ji nuslūgo, Katoras pamatė, kad jie atsidūrė visai kitoje šventykloje.
-Eime, šaltu bulsu pasakė išrinktasis ir nuėjo prie sidabrinės plokštės, įtaisytos sienoje.
Katoras priėjo prie jos. Išrinktasis padėjo ant plokšės ranką. Plokštė pradingo, atverdama kambarį, sidabro sienomis, be lubų, kuriame, per vidurį stovėjo didelė, sidabrinė, nežinomais rašmenimis išmarginta kapsulė.
-Ugnies karieta, nustebęs, drebančiu balsu ištarė Katoras.
-Pasižiūrėk į mane.
Katoras, padarė, kaip liepiamas. Išrinktasis padėjo jam ant katos auksinę plokštelę, kuri sulindo, jam į galvą.
Kaip nekeista, bet Katoras nepajuto nieko, nei skausmo, nei naujų jėgų antplūdžio.
-Plokštele išmoksi naudotis nuvykęs pas Kitarį, tarsi perskaitęs jo mintis pasakė išrinktasis.
-Laikas, sausai ištarė, K'seras.
-Aš jus suprantu!
-Taip. Plokštelė tau tai padeda padaryti.
K'tonas priėjo prie kapsulės ir įžengė į ją. Paskui jį nusekė išrinktasis, kartu su Katoru. "Ugnies karietoje" nieko nebuvo, išskyrus rankos įspaudą, kapsulės sienelėje. Kai tik K'tonas ant jo padėjo delną, kapsulė pasidarė skaidri kaip stiklas o prie jos pagrindo atsirado geltona šviesos sfera iš kurios plūptelėjęs spindulys pradėjo stumti "ugnies važimą" milžinišku greičiu šviesos žmonių šalies link.
Pgaliau išsipildė Katoro svajonė, pagaliau jis skrenda šviesos spinduliu, pagaliau jis tapo išrinktuoju, pagaliau jo gyvenimas įgavo prasmę...

Da end!