Laikooo nieks nesustabdyyys... :)

Mano brolis šaunuolis vaidina drąsuolį,
Pritūpęs prie bėgių jis renka grybus,
Atvirašnervis uodžia apkerpėjusias vėžias,
Kol traukinys jam skylėn susminga aštrus.

Gal meilės tai aktas - neaiški sueitis,
Ir akimirkos Bėgį dar žybsi mintis...
Nors brolio kauleliai - kaip laumės - išbarstomi,
Plius materija jo jau raudona, ryški.
Egzistencijos blyksniui (raudonam) traukinys nesilenkia,
Tik gal neblyksnis tai, o užsilikus naivioji viltis.

Marcinkevičius išleido savo širdį pasivaikščiot,
Kurgi jai eiti - kai tokie traukiniai?
Nei įlipt į juos spėji, nei prisiglausti,
O ir grybų parinkt pakelėj negali...