mintis rytojuj

Mintis kurias išlieju širdim ir siela nepavyt, žvaigždėm paišau rytojų ir laukiu nuodėmės kvailos, jausmai, jausmai ir dar karta jausmai, mintis sumaišo lyg kalade  kortų, o širdyje verkiu ir niekad nenustoju ... Skendinam ši pasaulį,  bare darbe ir netgi lovoj, pamirštam kas yra tiesa, o ką parodom rojuj, ko niekad nematej ir niekad nesvajojom, paliekam tiems kurie valdys rytoju... žvaigždem ir vien žvaigždėm paišau save tave ir rojų, palieku vietos praeites vagoms, o vis matau rytojų .... Šviesa išlieju šitą kelią kuriuo einu vis, tamsa nudriekti pakraščiai,.. dangus - širdis, jausmai - mintis, o viskas liejas pro akis, sustot norėčiau, susiprast, pažvelgt kas dedas ką galiu prarast. Bet negaliu, nenoriu, gal dar ne šiandien ...
Palauksiu saulės kuri švies man du sykius per dien, kuria mylėsiu aš kasdien, kuri nepavydės žvaigždėm, palauksiu geresnės nakies, kol saulė nusileis ir niekada jau nebešvies, palauksiu užmirštos nakties ... Kurios net angelai nelies, pro šali niekas nežiurės, paleisiu vėjais, ka lyg šiol nugyvenau, paleisiu viską ką matau, išnyksiu tyliai su aušra, paliksiu save ir tave ...
Išnyksiu amžiams su šviesa, manes čianais jau nebera ......