***

prie skelbimų lentos slapta prikalėm po krucifiksą
ir išpaišėm viens kitą naktinėm žibintų alėjom
nes tik kraujas ir išmatos dievišką alkį užmigdo
kiek dar tolti reikės kol suprasim jog visgi artėjam

toks netikras pigus ir sulopytas sapnas net gaila
jį apkamšius vos lūpom priliesti - negrįžtamai aušta
įdienojus prisimeni upėje skęstantį laiką
ir žinai kad už sienos dar beldžia akrilinis skausmas

išgailėjom savęs kol griaustinis pasiglemžė sielas
kas tu toks ir kodėl tavo veidas taip skaisčiai išblukęs
gyveni manyje bet numirti mums tenka po vieną
kai iš veidrodžio žiūri aklai tartum klausia - o tu kas?

tai tik ciklas kai trupina kaulus - toks kelias per upę
randuose visad lieka tiesos ties kampučiais kur gyva
nesvarbu kiek teisingi šie žodžiai į dulkes suklupę
bet jei peršti telieka išlaukt kol galiausiai sugyja